Po 3 metų Europos kosmoso agentūrai priklausantis
didžiausias civilinės paskirties Žemės palydovas taps pavojingiausia „kosmine
šiukšle“.
Žemės stebėjimams skirtas aštuonių tonų masės
„Envisat“ palydovas,
specialistų vertinimais, turėtų tapti didžiausią susidūrimo pavojų Žemės
orbitoje per artimiausius 150 metų kelsiančiu kosminiu objektu, pranešė
„Space.com“.
2002 m. paleistas „Envisat“ iki šiol yra
didžiausias nekarinės paskirties Žemės palydovas. Maždaug 2,9 milijardų JAV
dolerių dabartinėmis kainomis Europos kosmoso agentūrai (ESA) kainavęs kosminis
aparatas sėkmingai vykdo savo misiją. Nors buvo numatyta, kad jo tyrimų programa
truks 5 metus, palydovo naudojimas buvo pratęstas iki 2013 metų, teigiama
pranešime.
Tačiau aplink Žemę skriejančių kosminių šiukšlių –
nebenaudojamų kosminių aparatų, raketų pakopų ir kitų dirbtinių objektų –
ekspertai mano, kad 782 kilometrų aukštyje virš Žemės ašigalių skriejantis
„Envisat“ po 3 metų taps milžiniška problema, kuri bus aktuali bent 150 metų.
Tiek laiko prireiks, kad šis palydovas, atsižvelgus į jo orbitos ypatumus ir
dydžio bei masės santykį, palaipsniui žemėdamas pasiektų viršutinius Žemės
atmosferos sluoksnius.
Neseniai vykusiame 38-ajame Kosmoso tyrimų
komiteto (Cospar) kongrese dalyvavę ekspertai pareiškė, kad apie
„Envisat“ keliamą potencialų pavojų galima spręsti iš šių metų sausį kilusio
incidento. Tada JAV Kosminės erdvės stebėjimo tinklas perspėjo Europos kosmoso
agentūrą, kad 1500 kg masės Kinijos raketos nešėjos viršutinioji pakopa žemėdama
artėja prie „Envisat“ palydovo, ir abiejų objektų orbitų skaičiavimai rodo
galimo susidūrimo tikimybę.
Kadangi „Envisat“ palydovas tebefunkcionuoja, ESA
Europos kosminių operacijų centras (ESOC) Darmštate (Vokietija) trumpam įjungė
palydovo variklius ir atliko manevrą, leidžiantį išvengti susidūrimo.
Kongrese dalyvavęs ESOC kosminių šiukšlių skyriaus
vadovas Heineris Klinkradas informavo, kad šios situacijos analizė atskleidė,
jog Kinijos raketos pakopa veikiausiai būtų susidūrusi su „Envisat“, jei nebūtų
atliktas minėtasis manevras. Tačiau po to, kai šis palydovas taps nebevaldomas,
susidūrimo su kitais aplink Žemę skriejančiais dirbtiniais objektais nebepavyks
išvengti, teigia ekspertai.
H. Klinkrado teigimu, jei Kinijos raketos pakopa
vis tik būtų pataikiusi į „Envisat“ palydovą, intensyviai naudojama žemutinės
Žemės orbitos dalis nuolaužomis būtų užteršta 10 kartų daugiau, nei 2009 metais,
kai čia susidūrė
nebenaudojamas Rusijos palydovas „Cosmos“ ir veikiantis JAV „Iridium“
sistemos palydovas. Jie susidūrė beveik tame pačiame aukštyje, kuriame šiuo metu
skrieja „Envisat“.
Nors aplink Žemę skrieja beveik tuzinas
nebenaudojamų rusiškų raketų pakopų , kurių masė prilygsta ar net yra didesnė už
„Envisat“, šio palydovo keliama potenciali grėsmė yra didesnė dėl jo padėties
orbitoje, teigiama pranešime. Šio palydovo dydis – 26x10x5 m, jame įrengtas
įvairių antenų masyvas, kurios po dešimtmečio, praleisto kosmose, taps
„trapesnės“ ir pačios ilgainiui gali tapti dideliu greičiu skriejančiomis
kosminėmis šiukšlėmis.
Išanalizavus „Envisat“ orbitoje esančių kosminių
šiukšlių išsidėstymą buvo nustatyta, kad egzistuoja nuo 15 iki 30 procentų
tikimybė, kad per likusius 150 metų, kol jis bus orbitoje, „Envisat“ gali
susidurti su kitomis nuolaužomis. Tačiau šie skaičiavimai remiasi dabartine
orbitos užterštumo kosminėmis šiukšlėmis situacija, darant prielaidą, kad
kosminis „sąvartynas“ nedidės. O tokia galimybė, pasak ekspertų, mažai tikėtina.
„Envisat“ keliamo pavojaus priežastis – ESA
sprendimas taupant kaštus ir remiantis tuometinėmis kosminių aparatų
projektavimo nuostatomis įrengti šiame palydove palyginti nedidelės talpos
raketinio kuro baką. Gaminant „Envisat“ buvo
panaudotas Žemės stebėjimams skirto Prancūzijos palydovo „Spot 4“ degalų bakas,
nors šio palydovo paleidimo masė buvo beveik perpus mažesnė, nei „Envisat“.
Dėl tokio mažo kuro bako bet koks bandymas
pasibaigus tyrimų misijai patraukti palydovą iš obitos ir nuleisti jį į
aukštuosius atmosferos sluoksnius, kad jis galėtų nukristi į Žemę, reikštų, jog
„Envisat“ reikėjo atsisakyti vos po kelių mėnesių nuo jo paleidimo, teigiama
pranešime.
ESA atstovai dabar pabrėžia, kad tuo metu, kai
buvo projektuojamas „Envisat“, nebuvo įsigalioję tarptautiniai reikalavimai dėl
kosminių šiukšlių.
Problemą dar labiau komplikuoja tai, kad „Envisat“
yra per didelis, jog jam būtų leista nevaldomam grįžti į atmosferą. Pagal
dabartines ESA saugumo nuostatas nebenaudojami kosminiai aparatai, kurie yra
tokio dydžio, jog gali nespėti sudegti atmosferoje, turi būti saugiai
nukreipiami į atmosferą virš mažiausiai gyvenamų Žemės regionų, pavyzdžiui,
pietinės Ramiojo vandenyno dalies.
Bendrovės „Astrium Space Transportation“, su kuria
ESA pasirašė sutartį dėl kosminių šiukšlių pašalinimo iš orbitos technologijų
kūrimo, atstovai mano, jog kol kas neaišku, kuris variantas būtų geresnis –
pakelti nebenaudojamą „Envisat“ į kol kas nenaudojamą orbitą, ar nukreipti jį į
Žemės atmosferą virš Ramiojo vandenyno. Bet kuriuo atveju, pasak jų, tokia
palydovo „utilizavimo“ misija kainuotų kelis šimtus milijonų dolerių. Kol kas
ESA vadovai nėra preliminariai pritarę jokiam preliminariam scenarijui, teigiama
pranešime. |
