Rašytojai ir filmų kūrėjai gerai žino, kad laiku keliauti "galima" įvairiais
būdais: naudojant skraidančias mašinas, specialius laikrodžius ir net erdvėlaikį
"išlenkti" sugebančias vonias, kuriomis herojai greitai šuoliuoja tarp praeities
ir ateities. Tačiau fizikai žino, jog kelionėms laiku prireiks ne vien tik filmo
scenarijų įtikimai pagrindžiančios "įrangos".
Kelionės laiku - viena rimčiausių Einšteino
bendrojo reliatyvumo teorijos lygčių prognozių. Liepos 15 dieną publikuoto
mokslinio tyrimo autoriai, vadovaujami Masačūsetso technologijų instituto (MIT)
fiziko Seto Loydo (Seth Lloyd), pabandė paanalizuoti, kokių praktinių problemų
galėtų sukelti reali kelionė laiku - jei tik ją būtų įmanoma įvykdyti. Jų
sukurtas "algoritmas" Loydo nuomone leistų išvengti kai kurių esminių problemų.
Bet kuriai kelionių laiku teorijai tenka susidurti su "visa griaunančiu"
vadinamuoju "senelio paradoksu". Šio paradokso esmė - jei hipotetiškai laiku
keliaujantis asmuo, nukeliavęs į praeitį, nužudytų arba kaip nors kitaip
paveiktų savo senelį (arba tėvus), po ko būtų užkirstas kelias jo paties
gimimui, jis tarsi nebegalėtų egzistuoti, tačiau jei jis neegzistuotų, kelias
kenkėjiškiems veiksmams irgi būtų užkirstas, ir taip toliau.
Pagal praėjusio dešimtmečio pradžioje Oksfordo fiziko Deivido Doičo (David
Deutsch) iškeltą idėją, galimi neatitikimai tarp to, ką keliautojas į praeitį prisimena, ir tarp to,
kokią praeitį jis patiria. Taip išeitų, kad asmuo galėtų prisiminti nužudęs savo
senelį, net jei to ir nebūtų padaręs. "Teorija turi kai kurių keistų aspektų,
kurie nelabai susiderina su mūsų suvokiama kelionių laiku logika", sako Loydas.
Loydas savo ruožtu siūlo laiko kelionių modelį (angl. post-selected
model), kuris "uždraudžia" tokius nesuderinamumus. "Mūsų kelionių laiku
versijoje, paradoksalios situacijos yra cenzūruojamos", sako mokslininkas.
Pagal šią logiką, keliautojo laiku "gimtojoje" laiko juostoje vykstantys
įvykiai susiklostys taip, kad su juo susijusių praeities įvykių jam pačiam
pakeisti neišeitų. Pavyzdžiui, kulkų gamintojas pagamins defektuotų kulkų, jei
tik bus galimybė, kad tomis kulkomis vėliau keliautojas bandys sužeisti savo
senelį, arba galbūt ginklas tiesiog užsikirs. "Gali įvykti ir kokia nors
kvantinė fliuktuacija, kurios metu kulka bus atstumta pačiu paskutiniu momentu",
sako Loydas. Jo kelionių laiku versijoje senelis tampa itin "kietu riešutėliu".
Tokia iškreipta įvykių tikimybė paradoksiškose situacijose vis gi yra keista,
sako Waterloo Perimeter instituto Kanadoje fizijas Danielis Gotesmanas (Daniel
Gottesman). "Esmė tame, kad jei mes pakeičiame fizinių įvykių logiką, pradėtų
vykti keisti dalykai. Ir tai būtų neišvengiama. Galbūt, keliaujant laiku ir
reikėtų tikėtis keistų dalykų", - sako mokslininkas. [technologijos.lt redakcijos nuomone,
'keistų' dalykų pasaulyje ir taip jau vyksta; ar tai reikštų, kad mes palyginti
dažnai sulaukiame tokių svečių iš kito laiko? Galbūt, įvykių tėkmę pakeisti
norintys keliautojai laiku sukelia poltergeistus ir kitus analogiškus
reiškinius, ar netgi patys tampa kažkuo panašiu į vaiduoklius, kad savo
veiksmais negalėtų pakeisti to, kas, bėgant laikui, paveiks juos
pačius?]
Gegužės mėnesį arXiv.org publikuotame straipsnyje Loydas kartu su savo
komanda pristatė loginį eksperimentą, kuriame jų pasiūlytas modelis imituojamas
naudojant fotonus. Nors komanda negali nusiųsti fotonų į praeitį, jie gali juos
patalpinti į tokias kvantines situacijas, kurios primena tas situacijas, su
kokiomis gali susidurti keliautojas laiku. Mokslininkai nustatė, jog fotonams
artėjant prie "paradoksiškų" situacijų, eksperimentai pavykdavo vis rečiau; tai
tarsi rodytų, kad įvykių tikimybių pasikeitimas būtų galimas ir realių kelionių
laiku metu.
Einšteino lygtys leidžia daryti prielaidą, jog uždara erdvėlaikio
trajektorija keliaujantys objektai galiausiai atsidurtų pradiniame kelionės
taške. Tokia prognozė egzistuoja teoriškai, tačiau realybėje eksperimentų metu
mokslininkams tokių reiškinių kol kas nepavyko pastebėti. Kai kurie fizikai
mano, jog tokios erdvėlaikio kilpos gali egzistuoti tik "egzotiškuose" Visatos
regionuose, tokiuose kaip juodosios skylės. Realiai aptiktos erdvėlaikio kilpos
leistų praktiškai patikrinti kai kurias hipotetines prielaidas. Tuo tarpu,
nepaisant keistų išvadų, naujasis loginis modelis yra "visiškai logiškas",
teigia Los Andželo Pietų Kalifornijos universiteto fizikas teoretikas Todas
Brunas (Todd Brun).
Įdomu tai, kad kai kurie mokslininkai, į kurių tarpą patenka žymusis fizikas
teoretikas Stivenas
Hokingas (Stephen Hawking), apskritai neigia laiko kelionių į praeitį
galimybę. Žinoma, šiandieniniame pasaulyje kiekvienas iš mūsų gali laisvai
pasirinkti jam tinkančią kelionių laiku teoriją, nes kol kas jos priklauso
daugiau nuo kiekvieno žmogaus asmeninės vaizduotės. Kol kas niekas nežino
tikrojo atsakymo, ir situacija pasikeis nebent tada, kai kas nors gamtoje aptiks
uždarą erdvėlaikio kilpą, arba kai kas nors sugalvos, kaip sukonstruoti
veikiančią laiko mašiną. "Nemanau, kad tai įvyks artimiausiu laiku. Kol kas tai
tik idėjos, su kuriomis įdomu pažaisti", sako T. Brunas. |
