Geologai nustatė, jog Žemės magnetinio
lauko judėjimo greitis pasiekė rekordinį greitį per visą stebėjimų
istoriją – per metus jis pasislenka 64 km atstumu. Tokiu greičiu
Šiaurinis polius juda Sibiro link.
Mokslininkams
pirmą kartą Žemės magnetinį lauką pavyko išmatuoti XIX amžiaus
pradžioje – paaiškėjo, jog magnetinis ir geografinis Šiaurės polius
nesutampa. Magnetinis Šiaurės polius išsidėstęs netoli Kanados
Ellesmere salos – kitaip tariant, beveik už 1600 km nuo geografinio
šiaurės ašigalio.
XX amžiaus pradžioje paaiškėjo, jog
magnetiniai poliai nuolat migruoja, o dar vėliau paaiškėjo, jog jų
judėjimo greičiai yra labai nevienodi. Štai 1904 metais Šiaurinio
magnetinio poliaus padėtis per metus pasikeitė 15 km, o 2007 metais
migracijos greitis pasiekė 60 km atstumą per metus.
Geologų teigimu, polių migraciją
nulemia skysto metalo Žemės branduolio dinamika – šis judėjimas sukuria
sroves, kurios savu ruožtu kuria Žemės magnetinį lauką. Tuo pačiu
mokslininkai neatmeta galimybės, jog tokie procesai gali su laiku
apkeisti Šiaurinį ir Pietinį magnetinį polių vietomis. Pasak
mokslininkų, tai jau yra ne kartą įvykę Žemės istorijoje.
Žemės magnetinis laukas yra labai
svarbus gyvybės egzistavimo faktorius – jis apsaugo mūsų planetą nuo
taip vadinamo Saulės vėjo bei tolimojo kosmoso spinduliuotės. Be
apsaugos, kosminė radiacija labai greitai sunaikintų dabartinę Žemės
gyvybę.